Žemutinės Silezijos fotografija centras Kultūros centro agentūra ir meno Vroclave. Įsikūręs istoriniame rūmų Maidens Trzebnickie, Seniausias gyvenamasis namas Vroclave su 1208 metai.
Publikuojama Nacionalinio muziejaus. M.K. Čiurlionio Kauno Žemutinės Silezijos fotografijos centre baigtas originalų fotokopijos 76 nuotraukos, rodo kasdienį gyvenimą pabėgėlių Vilniuje vėlai 1939 aš 1940 metai. Fotografijas įamžinta lietuvius, Lenkai ir žydai.
Boleslovas Edmund Zdanowscy “Su neapibrėžtumo netikrumo: karo pabėgėliai Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metu” – 6.08-26.09.2015
“Neapibrėžtumas netikrumo: Karo pabėgėliai Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metu
Į 2014 metai praėjo 75 metų po, po nacistinės Vokietijos išpuolis Lenkijoje 1 Rugsėjis 1939 Lietuva buvo užtvindytas su minios pabėgėlių - civiliai ir kareiviai internuoti lenkų. Šiek tiek vėliau, Spalis 1939 metai, Taip pat atvyko gyventojus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, Jie priversti ten institucijoms palikti savo šalis.
Šie renginiai buvo didžiulis iššūkis Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nes netrukus atgavus Vilnių (10 Spalis 1939 metai) jau jie turėjo išspręsti daugelį problemų, susijusių su naujų atvykėlių priėmimo, m.in. Saugumas, Registracija, Būstas, įsodinimas, Leidimų paskirstymas, Medicininių paslaugų teikimas, rūpintis našlaičiais, Švietimas ir kiti. Pagal Lietuvos Raudonojo Kryžiaus įvertinimų 2 Gruodis 1939 buvo įregistruota 18311 atvykimai: 3273 Lietuviai, 7728 Lenkai, 6860 Žydai, ir sausio viduryje 1940 metus tokių asmenų Lietuvoje tariamai jau 34 939: 4173 Lietuviai, 17297 Lenkai, Baltarusiai, Rusai ir 13469 Žydai.
Fototeka ir dokumentacijos skyrius Nacionalinės dailės muziejus. M. K. Čiurlionio turi unikalią kolekciją 76 nuotraukos. Siekiant atkreipti dėmesį į tai, kad muziejus parengė parodą, pavadintą "Iš netikrumo netikrumo: karo pabėgėliai Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metu ", pabėgėliai pristatantys šiuolaikinę kasdienybę, primygtinai pažymėta sudėtingų tarptautinių santykių stigma, kuris aidi rezonuoti iki šios dienos.
Vilniuje atmosfera pabaigoje 1939 - Tuo pradžioje 1940 buvo įamžintas nuotraukose, Edmund (1905-1984) Bolesław (Cut-Kelpšaitė, 1908-1982) Zdanowscy, kurie 1945 Jie buvo repatrijuoti į Gdynėje. Gerai žinomas fotografas Janinos Tallat-KELPŠIENĖ dukra, iškėlė Kaune, Jis atėjo į Vilnių studijuoti su žymių lenkų ir lietuvių fotografo Jono Bulhak (1876-1950), ten pat buvo, žmona Edmund Zdanowski - studentas ir bendradarbis kapitonas pats.
Zdanowscy įsipareigojo atlikti šią misiją paprašius pagalba Visuomenė Wileńszczyźnie (Draugija Vilniaus kraštui remti). Kiekviena nuotrauka yra paženklinti įgaubtas įspaudą (E.B.ZDANAUSKAI / Vilnius), ant nugaros pusėje pažymėtas antspaudu Zdanowskich (Ir. Ir B. Zdanauskai / FOTO – VILNIUS / Vilniaus, g-vė 25 b. 5) ir priklijuotas popieriaus lapą su spausdinta žadinantis aprašymas pateiktą paveikslėlio, parengė draugijos atstovas. Tiek patys nuotraukos, ir komentarai vertinga ikonografinė žinių šaltinis apie kasdieniame gyvenime lieka istorinių įvykių šešėlyje 1939 metai, atspindinti socialinio, Socialinis, kultūros ir emocinius ir psichologinius aspektus gyvenimą pabėgėlių Vilniuje.
Paroda kviečia atkreipti dėmesį į visuotines vertybes, pripažinti organizavimo ir socialinės asociacijos svarbą, pvz Raudonojo Kryžiaus, Labdaros draugija Lietuvos Vilniaus (Vilniaus lietuvių labdarybės draugija), Moteriškumo paramos komitetas (Moterų globos komitetas) i., kuri atkreipė pagalbos ranką nukentėjusiems žmonėms nelaimių karo.
Plius istorinių ir dokumentinių fotografijų kolekcija Zdanowskich pirmą kartą buvo parodyta Nacionalinės dailės muziejus. M. K. Čiurlionio Kaune 6 XI 2014 - 18 Aš 2015. Fotografijas įamžinta lietuvius, Lenkai ir žydai. Vienas norėčiau tikėti, kad pabėgėlių dauguma išgyveno karo suirutę ir - išgyveno Lietuvoje - pradėjo naują gyvenimą savo šalyje ar už jos ribų.
Susidurti su istorija per nuotraukomis kelia visus jausmus rūšių. Kadangi daugelis vaizdų pateikti vaikų įvairaus amžiaus, gal ten bus žmonių vyresnio amžiaus, kad - dėkinga už ilgo gyvenimo dovana - pripažinti fotografijų save ar savo artimuosius.
(...) Vidutinis dydis yra autentiškos fotografijos 11,6 X 17,7 cm.”
Parodos kuratorė Vaida Sirvydaitė-Rakutienė [Spaudos medžiagos http okis://www.okis.pl/site/dla_mediow/n/1/n/1.html]
Parodą atidarė Žemutinės Silezijos Center of Photography direktorių – Sau Bortkiewicz, Direktorius nacionalinio muziejaus Dailės Kaune – Osvaldas Daugelis oraz Radca – Ministras į Lietuvos Respublikos ambasados Lenkijoje – dr Audrius Aleksandras Žulys.
